Jau nuo gilios senovės daugelį amžių krikštynų dovanos yra krikščioniškos ceremonijos dalis, skirta priimti mažą vaiką į krikščionybę ir apsaugoti jo sielą nuo pasmerkimo. Šiandien tai labiau tikėjimo ir vaiko gimimo šventė, praplečianti tikinčiųjų ratą. Ceremonijos proga dovanas dovanoja ne tik tėvai, bet ir kiti šeimos nariai, įskaitant kūdikio krikštatėvius, kurie laikomi vaiko sielos globėjais.
Tuo tarpu sidabras yra būtent ta medžiaga, iš kurios nuo seno tradiciškai gaminamos krikštynų dovanos. Istoriškai buvo manoma, kad šis metalas dėl savo grynumo yra naudingas sveikatai, be to, norėta, kad vaikas turėtų vertingą sidabro gabalėlį, kurį galėtų parduoti suaugęs, jei turėtų finansinių sunkumų. Taip pat sidabras dėl savo vertės ir išvaizdos buvo siejamas su turtu ir klestėjimu. Todėl sidabrinės krikštynų dovanos reiškė dovanotojo norą ir linkėjimą, kad vaikas visada būtų laimingas, sveikas ir kad jo gyvenimas būtų labai sėkmingas. Paprastai ant krikštynų dovanų graviruojami krikštijamo vaiko inicialai, todėl beveik ant visų krikštynų dovanų kas nors išgraviruojama.
Įdomu tai, kad panaši praktika buvo būdinga ir iki krikščionybės atsiradimo, kuomet dovanomis ir organizuojamomis didelėmis šventėmis būdavo pažymima gimimo, vedybų, pilnametystės ir net metų laikų kaitos svarba. Krikščionybei plintant ir populiarėjant, ji perėmė kai kurias pagoniškas tradicijas. Žinoma, pagonybės laikais naujagimiams ir vaikams taip pat būdavo teikiamos dovanos. Tačiau krikščioniškoji dovanų teikimo naujagimiams tradicija netrukus buvo susieta su krikščioniška istorija apie Tris Karalius, kurie per Šv. Kalėdas kūdikiui Jėzui padovanojo aukso, smilkalų ir miros.
Krikštynų dovanų rūšys
Yra daugybė krikštynų dovanų rūšių, kurios XIX ir XX amžiuje tapo tradiciniu pasirinkimu. Tačiau tuo laikotarpiu būtent sidabriniai šaukštai tapo viena iš dažniausiai dovanojamų dovanų, nes šaukštas simbolizuoja ne tik gerą kūdikio sveikatą ir raidą, bet ir jo, kaip žmogaus, augimą visą likusį gyvenimą.
Karalienės Viktorijos eros antroje pusėje krikštynų dovanos tapo sudėtingesnės ir labiau panašėjo į dovanų rinkinius. Šiuos rinkinius sudarydavo servetėlių žiedai, kiaušinių dėkliukai, puodeliai, dubenėliai ir įvairūs kiti daiktai. Nuo XVIII a. pabaigos, kaip krikštynų dovana, labai išpopuliarėjo sidabriniai krikštynų puodeliai. Jie simbolizavo maistą, kuris padės kūdikiui augti sveikam ir stipriam. Ant sidabrinių krikštynų puodelių dažnai būdavo graviruojami vaiko inicialai, monograma ar net šeimos herbas, taip pat kartais buvo nurodoma ir vaiko gimimo ar krikštynų ceremonijos data.
Ir nors anuomet krikštynų dovanos nebūdavo labai prabangios – dažniausiai tai būdavo nedidelės vertės daiktai – bėgant laikui situacija keitėsi ir krikštynų dovanos darėsi vis brangesnės, o kartais jos tapdavo net rimta investicija į vaiko ateitį.
Mūsų laikais labai populiaru krikštynų proga vaikui dovanoti auksinius arba sidabrinius pakabukus, kurie dažnai būna angelo arba angelo sparnų formos. Sidabrinis šaukštas ir sidabrinis čiulptukas iki šiol yra vieni iš dažniausiai dovanojamų daiktų krikštynų proga.
Tarp populiarių dovanų krikštynų proga yra ir karoliai bei apyrankės. Pastarieji juvelyriniai dirbiniai gali būti pagaminti iš skirtingų medžiagų – pradedant sidabru ir baigiant gintaru. Tačiau Lietuvoje ypač populiaru pasirinkti būtent gintarą, kuris ne tik atspindi meilę gamtai, tėvynei ir šeimai, tačiau kartu laikomas turinčiu gydomųjų savybių, kaip antai uždegimų slopinimas ar raminantis poveikis dygstant dantukams. Grandinėlės arba karoliai dažnai derinami su angelo arba angelo sparnų formos pakabuku, pagamintu iš aukso arba sidabro.