Viskas apie perlus

Perlas – organinės kilmės brangakmenis sukurtas gyvo organizmo – austrės. Perlai gali būti
natūralūs, auginti (kultivuoti) arba dirbtiniai.
Natūralūs perlai yra labai reti – jie formuojasi natūraliai – moliuskuose (žmogus nedalyvauja
procese). Procesas vyksta į moliuską patekus parazitams, smėliui ar kitam svetimkūniui.
Laikui bėgant moliuskas perlamutru padengia svetimkūnį - taip susidaro perlai. Tikro perlo
kaina yra labai didelė, kadangi jiems natūraliai susiformuoti yra nepaprastai sunku. Juos
kriauklė nešioja kartais iki 50 metų ir ilgiau. Moliuskų sveikatą labai įtakoja vandens
temperatūra ir kokybė.

Kultivuoti perlai, kaip ir natūralūs, yra auginami moliuskuose, tačiau skiriasi pats procesas –
žmogus į moliuską įsodina branduolį (iš kriauklės pagamintas nedidelis rutuliukas). Perlas
auga nuo aštuoniolikos mėnesių iki ketverių metų (priklausomai nuo perlo rūšies). Kultivuoti
perlai auginami visame pasaulyje, tačiau pagrindinės jų auginimo šalys – Japonija, Kinija,
Australija, Filipinai bei Vietnamas. Kultivavimas – labai sudėtingas procesas, perlo
branduolio įsodinimas prilygsta operacijai. Neteisingai atlikus procedūrą moliuskas gali žūti.
Taip pat ir moliusko augimas labai subtilus procesas. Ūkininkai atidžiai prižiūri vandens
pokyčius: temperatūrą, sudėtį. Jūroje auginami perlai dažniausiai auginami nutolusiose
vietovėse. Toliau nuo streso ir užterštumo.
Sintetiniai/dirbtiniai perlai – yra gaminami iš plastiko ar stiklo. Tai nėra tikri perlai, jų
vertė maža. Plačiausiai žinomos perlų imitacijos yra „Majorica” firmos. Gaminant juos perlo
centru tampa mažytis stiklo rutuliukas Tada jis daugybę kartų nardinamas į ypatingą tirpalą –
dirbtiniu būdu išgautą perlamutrą. Juos nuo tikrų galima atskirti pagal svorį ir išvaizdą.
Paprastai dirbtiniai perlai yra visi vienodį, itin dailūs ir lygūs. Gamtoje taip nebūna.

......................................................

Natūralūs ir kultivuoti perlai gali būti: gėlavandeniai arba jūriniai. Pagrindiniai jūriniai tai
Pietų jūros, Taičio ir Akoya perlai. Gėlavandeniai atkeliauja iš Kinijos.
PIETŲ JŪROS PERLAI yra ypatingai reti. Šio tipo perlų išgaunama maždaug 10 kartų
mažiau negu deimantų. Pietų jūros perlai išsiskiria savo dydžiu (8- 20 mm), balta (šiek tiek
auksinio atspalvio) spalva, bei ypatingu blizgesiu. Perlai auginami šiaurės Australijoje bei
Filipinų salose. Pietų jūros perlai, dažniausiai yra labai taisyklingos – apvalios formos, nors
gali pasitaikyti ir labai netaisyklingos formos perlų (barokiniai). Be abejo, šie perlai taip pat
priklauso labai brangiai perlų grupei.

TAIČIO PERLAI renkami aplink Prancūzijos Polinezijoje esančias salas (Taitis yra
pagrindinė ir didžiausia sala), pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Taičio perlai kartais yra
vadinami juodaisiais perlai, tačiau jie nėra visiškai juodi. Šie perlai dažniausiai būna tamsios
mėlynos, žalios, violetinės, rudos, sidabrinės spalvos. Verta paminėti, kad Taičio perlai yra
vieninteliai "juodi" perlai, kurių spalva yra natūrali (gėlavandeniai ir Akoja perlai yra
dažomi). Mažiau nei 10 proc. Taičio perlų yra apvalūs, todėl jie taip pat būna ovalūs,

"barokiniai", "žieduoti", o jų dydis svyruoja 8-16 mm. Dėl savo natūralios ir unikalios
spalvos bei egzotinės išvaizdos, Taičio perlai priklauso antrai pagal vertę perlų rūšiai.
AKOYA PERLAI
Tai pirmieji sferiniai perlai rinkoje. Šie perlai būna beveik tobulai apvalios formos.
Dažniausiai pasitaikanti spalva – balta su aukso, rožiniais ar kreminiais atspalviais. Dydis 3-
10 mm. Dėl to, kad auga sūriuose, palaipsniui vėstančiuose (daugiausiai Japonijos, Kinijos ir
Vietnamo) vandenyse akoya perlai turi ypatingą blizgesį, tarsi veidrodis, puikiai atspindi
šviesą. Populiariausi ir jau tapę klasikiniais yra 7-8 mm. dydžio. Pirmasis Akoya perlus
išmoko auginti ir vėliau juos išpopuliarino Kokichi Mikimoto. Mikimoto firma gerai žinoma
pasaulyje ir šias laikais. Beveik visi akoya perlai yra balinti.

GĖLAVANDENIAI kultivuoti perlai sudaro apie 95 proc. visų išgaunamų perlų kiekio. Šie
perlai auginami ežeruose ir tvenkiniuose. Rinkoje jie atsirado 1971 m. dabar rūšies perlai yra
vieni iš labiausiai paplitusių. Gėlavandeniai auginami kitaip nei jūriniai perlai ir daugiausiai
jie auga žmogaus sukurtuose tvenkiniuose. Vietoj kieto apvalaus branduolio šie perlai
paprastai auginami iš moliusko audinio skiautelės ir retai būna apvalūs. Net ir su karoliuko
formos branduoliu šie perlai retai užauga apvalūs.
Gėlavandeniai perlai pasižymi švelniomis pastelinėmis natūralių perlų spalvomis: balkšva,
rožine, persikine, levandų. Šios spalvos yra visiškai natūralios. Gėlavandeniai perlai taip pat
yra dažomi ryškiomis ir intensyviomis spalvomis. Dažymas dažniausiai pritaikomas
žemesnės kokybės perlams. Perlų kokybė ir autentiškumas dažymo metu nenukenčia tačiau
per laiką spalva gali išbukti. Kad perlas dažytas privalu informuoti. Šie perlai paprastai taip
pat, kaip ir akoya yra balinti. Kultivuotų gėlavandenių perlų dydis yra 3-12mm.
Gėlavandenių perlų austrė gali auginti 30-50 perlų vienu metu.
......................................................

PERLŲ YPATYBĖS. GIA sukūrė perlų vertinimo sistemą susidedančią iš 7 faktorių. Iš visų
vertinimo kriterijų – blizgesys yra pats svarbiausias.
Blizgesį – tai pats svarbiausias perlo vertinimo kriterijus. Blizgesys yra nustatomas pagal tai,
kaip gerai perlai atspindi šviesą. Kuo perlas labiau blizga, tuo jis vertingesnis. Perlų blizgesys
ir perlamutro spalvų žaismas priklauso nuo šviesos interferencijos. Todėl svarbu
perlamutrinių lapelių ir konchiolino tarpsluoksnio storis. Ryškesniu švytėjimu ir spalvų
žaismu pasižymi perlamutras, kurio lapelių storis būna nuo 0,4 iki 0,6 mikronų. Daugiausia
tokio perlamutro turi jūriniai moliuskai.
Formą - Įprastai, brangesni ir labiau vertinami yra apskritos formos perlai, tačiau paskutiniu
metu vis labiau į mados pasaulį veržiasi netaisyklingos formos perlai, kurie žavi savo
unikalumu ir originalumu. Perlų formos yra pačios įvairiausios – pailgi, pusapvaliai (kiaušinio
formos) ovalūs, apvalūs, netaisyklingos formos: Barokiniai, Keshi ir kt. Perlų forma ir
struktūra priklauso nuo vietos, kurioje jie susidaro.
 KESHI arba kitaip - laisvasis perlas. susiformuoja kai moliuskas atmeta įdėtą
branduolį arba jis suyra toje vietoje palikdamas tik maišelį perlamutrui kauptis. Keshi
perlai yra paprastai maži įvairių formų ir spalvų.
 Kriauklinis arba sėdintis perlas (angl. BLISTER) tai pirmieji atsiradę kultivuoti
perlai. Jie susiformuoja kai svetimkūnis pakliūva tarp mantijos ir kriauklės.

Moliuskas palaipsniui apgaubia jį perlamutro sluoksniais. Jis būna prisitvirtinęs prie
vidinio kriauklės paviršiaus

Spalvą - nors daugeliui perlai asocijuojasi su tradicine – balta spalva, iš tikrųjų perlai yra
pačių įvairiausių spalvų - gamtoje sutinkama visa vaivorykštės spalvų ir atspalvių perlų
paletė. Pagrindinės: Balta, Natūralios spalvos.
 Balta. Ši spalva – klasikinė, vis dar yra viena populiariausių perlų spalvų pasaulyje.
Balti perlai laikomi tyrumo simboliu, dažnai dėvimi vestuvių, išleistuvių bei kitomis
progomis.
 Naturalios spalvos. Rožinė, su įvairiais jos atspalviais – levandų, švelniai rožine,
persikine. Šios spalvos labai gražiai dera tarpusavyje sukurdamos papuošalo
daugiaspalvį efektą.
 Povo uodegos spalvos. Prabangi spalva – tamsūs perlai su tamsiai pilkais, žaliais,
violetiniais, mėlynais atspalviais, išryškėjančiais šviesoje.
 Melsvos. Žaismingos melsvos – elektrinės spalvos perlai, puikus pasirinkimas norint
išsiskirti.
 Pilkos – pilko/sidabrinio atspalvio perlai, labai tinkantys prie įvairiausių spalvų
garderobo.
Paviršiaus nelygumus – natūralūs perlai gali turėti įvairių, kultivavimo procese atsiradusiu
įbrėžimų, dėmių ir kitų paviršiaus pakitimų. Kuo lygesnis perlas – tuo jis brangesnis ir
atvirkščiai. Tačiau būtent tokie maži netobulumai padaro papuošalą – unikaliu.
Dydį - dideli perlai labai retai randami gamtoje, didžioji dalis kultivuotų gėlavandenių perlų
yra mažesni nei 10 mm, tuo tarpu, natūralūs perlai didesni, tačiau labai reti, ir labai brangūs.
Perlai matuojami milimetrais ir apvalinami ties 0.5mm.
Suderinamumą - paprastai tariant, jei perkate auskarų porą, natūralu, kad jie yra sudaryti iš
skirtingų perlų. Gamtoje nebūna dviejų identiškų perlų, todėl jų spalvos ir formos
suderinamumas ir atitikimas labai vertinami (kalbama tiek apie dydį tiek apie spalvas ir
atspalvius).

......................................................

PRIEŽIŪRA
Perlai – lepus gamtos kūrinys. Neatsparūs šarmų, rūgščių poveikiui, temperatūrų pokyčiams,
tačiau puikiai atlaiko smūgius. Nukritęs ant kieto pagrindo perlo karoliukas ilgai ir aukštai
šokinėja kaip kamuoliukas. Bijo kvepalų ir kremų tiesioginio poveikio. Ilgiau nešiojant
rekomenduojama plauti švelniai muiluotu vandeniu ir nusausinti minkštu audiniu.

KAIP ATSKIRTI TIKRUS PERLUS NUO NETIKRŲ
Paprasčiausias būdas kaip atskirti, kad perlas yra tikras ar dirbtinis yra perbraukti perlą per
dantų emalį. Jeigu jis bus natūralus, pajusite ausiai ne itin malonų džeržgesį. Bet tai neatrodo
labai profesionaliai. Taip pat perlas dažnai turi natūraliai gamtoje susidariusių
dėmių/inkliuzų. Tikri perlai nėra tobuli – gamtoje tokie neegzistuoja. Jeigu perlas yra lygus,
tobulos formos be jokių inkliuzų ar smulkių įbrėžimų – labai gali būti, kad tai yra dirbtinis
perlas.
Apžiūrinėdami papuošalą, atkreipkite dėmesį į karoliukų skylutes. Dirbtinio perlo skylutės
bus apskritos su grubiai nusklembtomis briaunomis. Natūralų perlų skylutės bus įgaubtos,
neidealios cilindro formos. Įdubimai, nelygūs karoliuko kraštai prie skylutės – aiškūs
dirbtinio perlo požymiai. Apžiūrėkite karoliukus, ieškodami defektų. Tikri perlai retai kada
būna idealūs. Gamta juk nemėgsta standartų!

Gaminis su perlais rasite čia: https://kolje.lt/perlai